^Į viršų

Šeimos gydytojai

“Suvalgyti”jausmai. Pavojinga priklausomybė nuo maisto.

Svorio kontrolė – milijardinis verslas. Kiekvieną savaitę vis nauja įžymybė reklamuoja savo “fantastišką” svorio metimo būdą, ta proga išleistą naują knygą, “ pastoviai naudojamą” treniruoklį, “stebuklingą” aerobikos, pilateso programą, “elitinius” maisto papildus.

Esu skaičiusi, kad, Dietos laikymasis –tai  viena iš šizofrenijos apraiškų . Dalis proto sako “aš storas, bjaurus, ligotas, o tuo pat metu kita pusė sako “mielai suvalgyciau tą gardų šokoladinį toto gabaliuką..” . Kai susikerta šie norai, išgyvenamas vidinis konfliktas. Ribojimas saves, maisto griežta kontrolė –man  tarsi primena trapaus namelio statymą iš kortų kaladės. Užtenka mažiausio skersvėjo ir mūsų kortų namelis subyra.. Tą pačią akimirką kai- pasakote sau “Draudžiu sau tai” – pasijaučiate auka, suvaržyta ir nelaiminga. Šis  vidinis emocinis  asmens konfliktas tarp baimės nutukti ir maisto troškimo  nuolat stiprėja. Baimė valgyti, bet taip pat alkio baimė, baimės baimė – tai nuolatinės ir persekiojančios mintys. Neišlaikius spaudimo – eilinį kartą persivalgoma… Vėliau atsiranda nebekontroliuojami persivalgymo priepuoliai, kurie vis dažnėja, ir jiems neįstengiama pasipriešinti, kol galiausiai žmogus pajunta atsidūręs spąstuose – jis „nebevaldo“ ne tik savo gyvenimo, bet ir, atrodo, tokio paprasto dalyko, kaip valgymas. Daugumai  žmonių valgymo sutrikimai- tapęs  vieninteliu būdu išreikšti didžiulį nusivylimą savimi, savo šeima, savo draugais.  Nebesugebama toleruoti savo emocinio patyrimo. Jausmai, ypač negatyvūs, atrodo tartum stipresni už juos pačius

Kodėl gi mes nemokame reikšti jausmų? Todėl, kad nedaugelį iš mūsų vaikystėje to mokė. Juk pykti - labai negražu! Bijoti - gėdinga. Prieštarauti už save "didesniems" - pavojinga. Bet mes negalime iš savęs eliminuoti nei pykčio, nei baimės, nei liūdesio, ir net užaugę nežinome, ką su jais daryti, kur juos dėti. Neigiamos emocijos mus persekioja, ir labai dažnai paprasčiausia tampa nuo jų "pabėgti į maistą. Kurį laiką pasaulis sumažėja ligi skanaus kąsnelio dydžio, o nerimas ir sunkumai – atsitraukia. Gausus maistas tampa tarsi kompensacija už šio gyvenimo kančias. Mes tarsi tampame Priklausomi nuo šio gardaus kąsnelio... Sveikuose žmonių santykiuose vyksta natūralus „ gavimo – davimo“ procesas,tuo tarpu  priklausomuose santykiuose nuo maisto- tiktai gavimas, vartojimas ir naudojimas. Žmogus šiuose priklausomuose santykiuose  patiria ir tenkinasi tik iliuzija intymumo, pasitikėjimo, socialinio ir dvasinio konforto… Vystantis tokiai “maistinei” priklausomybei vis labiau skęstame iliuzijose ir saviapgaulėje. Priklausomi ryšiai pradžioje tampa labia paprastu ir bene patogiausiu  “būdu” emocinei tuštumai užpildyti. Net naujagimių reakcija į cukrų – palaiminga šypsena. Cukrus jiems suteikia tokį pat pasitenkinimą kaip čiulptukas. Mokslininkai spėja, kad tai gali net sumažinti skausmo pojūtį, pavyzdžiui, skiepijant kūdikį.  Taip valgymas, užgožiantis nemalonius jausmus, tampa savotišku guodėju.

“Aldona po darbo kelinta diena bijo praeiti pro parduotuvę, ji žino, kad užsukusi ten prisipirks to kas jai “draudžiama” –saldumynų, bandelių, pyrago..Ji puikiai supranta, kad nesveika tiek “ryti”, bet kitokio būdo ji nežino kaip malšinti vienatvę, liūdesį, ir nevykusią dieną…tai kartojasi vos ne kiekvieną dieną – kalnai maisto ir beviltiški pasižadėjimai sau –kad tai “paskutinis kartas”.

Toks kitaip vadinamas “Emocinis persivalgymas” gali būti traktuojamas ir kaip liga ,tik nuo paprasto savęs raminimo maistu skiriasi tuo, kad suvalgomo maisto kiekiai kur kas didesni, o susilaikyti nuo valgymo valios pastangų neužtenka. Impulsyvumas, depresija, griežtos dietos periodai gali išprovokuoti tokį elgesį. Persivalgymą taip pat gali išprovokuoti visokios nemalonios smulkmenos (susinervinimas, pyktis, nerimas, liūdesys, neturėjimas ką veikti). Emociniu persivalgymu sergantys žmonės vos ne kasdien suvalgo išties didelius kiekius maisto. Konsultuodama tokius klientus, dažnai prašau fiksuoti ne tik savo išgyvenamą būseną, jausmus valgio metu, bet ir vesti “maisto” dienoraštį. Iš klientės dienoraščio: „Pradedu nuo didelio poko sausainių, tada suvalgau didelį pyrago gabalą, apie pusę kilogramo saldainių, 0,5 kg. mandarinų, ir baigiu sukimšdama visą didelį dubenį makaronų su kumpiu…" Ir visa tai per kelias valandas! „ “Kai valgau apsiraminu, o po to nekenčiu savęs…Tai mane žudo..” “Kartais man pavyksta pasiekti tokią būseną, kai rodos viskas savo vietoje, jaučiuosi "normaliai", ramiai, žinau kad ką reikia, tą padarysiu ir pan. tai yra gyvenimą galima po truputį tvarkyti, gyventi, tačiau kitą dieną ir vėl tas pats…”..”Pakilus ryte pirma mintis: neee.. pavargau, pavargau nuo to, nebegaliu.. Ir vėl iš naujo? Ir vėl tas maistas, žinau, kad reikia stengtis. tik pavargau kovoti. Pavargau nuo šitos visuotinės nuolatinės įtampos.. aš nekečiu savęs.. nekenčiu, jaučiuosi baisi..”

Dažnai “persivalgantys klientai savo būseną įvardina tarsi “stovėjimu ties bedugne“ vyksta nuolatinė, žiauri “kova” su savimi. Maistas ir persivalgymas tampa pagrindiniais gyvenimo tikslais…

Ką daryti? Persivalgymas tik atspindi mūsų vidaus problemas. Visi mes nuolat, net miegodami, esame apimti įtampos, tai jau tapo įprasta būsena. Norint išmokti atskirti tikrą alkio jausmą nuo “emocinės” reakcijos į stresą, reikia rasti būdų, kaip išsilaisvinti iš turimų psichologinių gynybų. Vienas pagrindinių būdų padėti sau atsikratyti su stresu susijusio persivalgymo - emocijų pažinimas. Paklauskite savęs: „kas mane suneramino?", „ko aš bijau?", „kodėl noriu valgyti tą tortą?", „ar tikrai jaučiuosi alkana?" Apsvarsčius ir išanalizavus situaciją, dažnai paaiškėja, kad susinervinote dėl smulkmenos, kad problemą įmanoma išspręsti arba kad tai net neverta Jūsų dėmesio. Mes –   suaugę žmonės, ir galime susidraugauti su visokiais savo jausmais šiandien, čia ir dabar, išmokti priimti ir  mylėti save, aplinkinius, gyvenimą... Tik tada galėsime suprasti savo pojūčius, ir ir teisingai „perskaityti“ savo organizmo siunčiamus signalus - Ar jūs išties tokie alkani, ar tiesiog sunerimę, susijaudinę, nuliūdę, bei išsigandę….

Emocinis persivalgymas, kaip ir kiti valgymo sutrikimai, gydomi pagalba psichologų, psichoterapeutų, žmogus mokomas atpažinti savo tikruosius jausmus ir kovoti su blogomis emocijomis, o ne slopinti jas valgymu.   

Medicinos psichologė Inga Dijokienė

Susisiekite su mumis